JAV smogė Iranui: pasekmių scenarijai
Šiąnakt JAV visgi panaudojo savo bombonešius B-2 Spirit ir gilumines bombas GBU-57, kad sunaikintų Irano branduolinės programos objektus. Kokie galimi Irano atsako ir globalių pasekmių scenarijai?
B-2 Spirit bombonešis. Foto: US. Air Force, Staff Sgt. Ken Bergmann
JAV pajėgos sekmadienio naktį atakavo Iraną. Smogta trims branduoliniams objektams: Fordow, Natanz ir Isfahan. Panaudota 12 giluminių bombų GBU-57, kurias nešė B-2 Spirit ir kruizinės Tomahawk raketos, paleistos iš povandeninių laivų.
D. Trumpas pavadino operaciją „labai sėkminga” ir pakvietė Iraną derėtis dėl taikos bei pagrasino, jog bet koks Irano bandymas atsakyti sulauks gerokai didesnės jėgos, nei buvo panaudota šiąnakt.
D. Trumpas: Tai bus arba taika, arba tragedija Iranui
Irano atsako scenarijai
Kerštas. Iranas gali nuspręsti eiti va bank ir panaudoti visas likusias karines priemones, kad smogtų atsakomąjį smūgį amerikiečių karinėms bazėms regione ir Izraeliui. Tokiai galimybei amerikiečiai pasiruošė: į regioną iš anksto pasiuntė papildomas oro gynybos sistemas ir karo laivus, galinčius sėkmingai numušinėti Irano balistines raketas.
Tą pačią naktį Iranas paleido į Izraelį apie 20-25 balistines raketas, kurios taikėsi į Tel Avivą ir Jeruzalę. Visgi toks atsakas atitinka pastarųjų dieną „tipinę“, smarkiai sumažėjusią Irano puolimo galią. Per birželio 13-14 d. pirmąją atsakomąją bangą į Izraelį buvo paleista apie 200 raketų, o vėliau šis skaičius smarkiai krito: nuo birželio 17 d. per parą paleistų raketų skaičius neviršino 25. Dronai žalos praktiškai nepadaro jokios (dažniausiai net nepasiekia Izraelio). Būta pranešimų, jog Iranas panaudojo hyper-garsines raketas Fattah-1, tačiau ir jos nepakeitė situacijos. Trumpai tariant, Iranas nebeturi galimybių balistinėmis ir kruizinėmis raketomis sukelti didelės žalos Izraeliui ar JAV karinėms bazėms.
Tačiau kerštas gali būti organizuojamas kita forma: blokuojant Ormuzo sąsiaurį ir trukdant Persų įlankos šalims, įskaitant Saudo Arabiją, eksportuoti naftą. Per šį sąsiaurį gabenama apie 20 proc. pasaulio suvartojamos naftos. Net ir trumpalaikė jo blokada gali išgąsdinti naftos importuotojus. Taip galėtų būti siekiama sukelti naftos kainų šoką ir „nubausti“ JAV ekonomiškai.
Foto: Al Jazzera
Sąsiaurio blokavimui gali būti pasitelktos įvairios, sąlygiškai nebrangios priemonės: jis gali būti užminuojamas minomis iš povandeninių laivų ar nedidelių pakrantės valčių; prieš tanklaivius gali būti panaudotos nedidelės atakų grupės su greitaeigėmis valtimis; laivai gali būti atakuojami dronais ar prieš-laivinėmis raketomis; galiausiai sąsiaurį gali užpildyti sprogmenų prikrautos baržos.
Tikimybė: 25-30 proc.
Susilaikymas ir derybos. JAV įsitraukimas Iranui jau faktiškai dabar reiškia pralaimėjimą. Kuo anksčiau tai priims Irano valdžia, tuo mažiau gali tikėtis sugriovimų ir žalos karinei infrastruktūrai. Tokia perspektyva skatintų Iraną kuo greičiau susitarti su JAV dėl karinių veiksmų nutraukimo. Vašingtonas reikalaus visiško branduolinės programos stabdymo ir griežtos tarptautinės kontrolės. Iranui tai reikštų didžiulį pažeminimą ir susitaikymą, kad artimiausią dešimtmetį jis negalės tapti branduoline galia. Tačiau tai leistų potencialiai išsaugoti dabartinį autoritarinį režimą ir ieškoti kitų galimybių atkurti karinę galią, be branduolinės programos. Kiekvieno autoritarinio režimo pagrindinis tikslas yra išlikimas. Paradoksalu, tačiau Irano valdžia savo išlikimą labiausiai siejo su grasinimais sukurti branduolinį ginklą. Šios priemonės netekus, gali būti sunku suformuoti naują „išlikimo strategiją“, todėl bus reikalų išlaikyti režimo stabilumą artimiausiu metu.
Tikimybė: 45-55 proc.
Lėtas kraujavimas ir režimo byrėjimas. Iranas gali iš inercijos tęsti Izraelio apšaudymus ir vis patirti naujus smūgius, tačiau vengti (ar neturėti pajėgumų) daryti žalą tarptautinei naftos prekybai ar JAV karinėms bazėms. Tokia taktika kiltų iš frustracijos, negalint susitaikyti su pralaimėjimu ir neturint galimybių greitai persiorientuoti į kitokią išlikimo ar kovos su Izraeliu/JAV strategiją. Ilgainiui Irano balistinių raketų ir dronų atsargos visai išseks, o žalos mąstas visai iraniečių kariuomenei bus katastrofiškas. Toks Irano sekinimas gali trukti savaites, gal net kelis mėnesius. Tikėtina, kad Izraelis sėkmingai naikins tiek karinę, tiek politinę vadovybę. Tai sukels valdžios institucijų kolapsą arba bent jau negebėjimą tinkamai atlikti savo funkcijų. Labai tikėtina, kad valdžios institucijų neveiksnumas suardys tipinius prievartos prieš visuomenę mechanizmus ir vis daugiau kils atskirų bandymų vietos bendruomenėms pačioms perimti atsakomybę už kasdieninį saugumą ar aprūpinimą. Režimo byrėjimą gali paskatinti ir Irano vyriausiojo lyderio Ali Khamenei mirtis. Nors jis jau nurodė savo galimus įpėdinius, realus valžios perdavimas gali būti chaotiškas ir kupinas vidinių kovų.
Tikimybė: 20-25 proc.
