Karo ženklai: Rusijos karinių pajėgų telkimas prie Suomijos sienos
Šią savaitę New York Times paskelbė palydovines nuotraukas, kuriose – statomi kariniai objektai šalia Suomijos sienos. Ką tai reiškia? Kaip keisis rusų karinės struktūros po karo Ukrainoje?
Rusija stato naujas karines bazes šalia Suomijos sienos: palapinės, skirtos kariams; patalpos karinei technikai; rekonstruojami naikintuvų angarai ir sraigtasparnių bazės infrastruktūros statybos. Tokius palydovais fiksuotus vaizdus pirmasis paskelbė New York Times, vėliau jie pasklido ir kitose žiniasklaidos priemonėse.
Anot Suomijos gynybos sistemos pareigūnų, užfiksuoti vaizdai patvirtina rusų pasirengimą perkelti prie Suomijos sienų tūkstančius karių ir karinės technikos, vos tik baigsis aktyvioji karo fazė Ukrainoje. „Kalbame apie žymiai didesnius karių skaičius,“ New York Times žurnalistams sakė Suomijos karinės žvalgybos direktorius Brigados generolas Pekka Turunenas. Suomiai neabejoja, kad gana greitai šalia sienos su Suomija rusai patrigubins dabartines karines pajėgas – tai gali užtrukti iki penkių metų. Tam pritaria tiek kariniai ekspertai, tiek NATO pareigūnai. Anot Michaelio Kofmano, vieno populiariausių pastarųjų metų JAV karinių ekspertų, rusų kariuomenė, nepaisant nuostolių Ukrainoje, sparčiai plečiama – po karo Ukrainoje jos pajėgos bus didesnės nei prieš 2022 metus. Tai patvirtina ir Stockholm International Peace Research Institute (SIPRI) renkami duomenys apie rusijos karines pajėgas.
Dabartinė rusų karinės infrastruktūros šalia Suomijos plėtra – tik nedidelė dalis būsimų pokyčių, kurie suplanuoti strateginiu lygiu. „Jie tai daro etapais, kol kas tai gana nedideli skaičiai, tačiau palaipsniui yra plečiama infrastruktūra, kad būtų galima pasirengti perkelti daugiau karių ir technikos,“ – The Guardian teigė Suomijos generolas majoras Sami Nurmisako.
Kamenkoje, 60 km. nuo sienos su Suomija, pastatytos 130 karinių palapinių, galinčių talpinti bent 2000 karių;
Petrozavodske, 160 km. į pietus, pastatyti trys dideli angarai, kuriuose gali tilpti kelios dešimtys pėstininkų kovos mašinų ar sunkiosios technikos. Tokios pat paskirties struktūros užfiksuotos ir Alakurtti karinėje bazėje.
Olenya, oro pajėgų bazėje, 92 km. piečiau nuo Murmansko, palydovai užfiksavo kelias dešimtis papildomų orlaivių.
Severomorsk-2 jūrinė bazė, apie 11 km. šiauriau Murmansko, buvo kurį laiką visiškai nenaudojama, uždaryta dar 1998 metais. Dabar ji renovuojama ir plečiama – čia turėtų būti dislokuoti sraigtasparniai.
Šaltinis: New York Times, https://www.nytimes.com/2025/05/19/world/europe/russia-finland-border.html
Po Suomijos ir Švedijos tapimo NATO narėmis, rusija patvirtino ir savo karinių apygardų pertvarką, kad atspindėtų gerokai pailgėjusią tiesioginę sieną su NATO. Šalia Suomijos kuriamas karinės infrastruktūros tinklas, leisiantis sutelkti gerokai didesnes sausumos ir oro pajėgas, nei buvo iki 2023 m. „Arkties regione tęsiamas oro uostų tinklo kūrimas ir statyba. Tinklo plėtros planas iki 2030 m. apima dviejų aerodromų Nagurskoje ir Tempe statybą, taip pat septynių aerodromų Severomorske-1, Severomorske-2, Severomorske-3, Rogačiove, Talagyje ir Kipleove rekonstrukciją“, – dar 2022 m. teigė rusų Šiaurės laivyno vadas admirolas Aleksandras Moisejevas. Būtent pačių rusų iki 2030 m. nurodyti infrastruktūros plėtros planai ir yra tie „penkeri metai“, apie kuriuos dabar kalba suomiai.
Vis dėlto karo ekspertai mano, kad rusų pajėgų perkėlimas arčiau Suomijos ir Estijos gali vykti ir gerokai greičiau – tai priklausys nuo karo Ukrainoje eigos ir galimų paliaubų ar taikos susitarimų. Be to, dabartinis karinių orlaivių skaičiaus padidėjimas Kolos pusiasalio oro bazėse gali būti taktinės reikšmės pokytis: ukrainiečiams vis dažniau atakuojant dronais oro pajėgų bazes rusijos teritorijoje, norima perkelti lėktuvus toliau, kur jų nepasiektų ukraniečių dronai.
Rusijos karinių apygardų pertvarkymas ir pajėgų plėtra
Po Suomijos ir Švedijos paskelbimo apie ketinimą tapti NATO narėmis, Maskva ėmėsi savo karinių apygardų reorganizacijos. Jau 2022 m. gruodžio mėnesį buvo pranešta, jog vietoje vienos Vakarų karinės apygardos (ši buvo įkurta 2010 m.) bus atkurtos dvi karinės apygardos: Maskvos ir Leningrado. Prie Leningrado karinės apygardos bus prijungtos (subordinuotos) ir Šiaurės jūrų laivyno sausumos pajėgos. Iki šiol Šiaurės jūrų laivynas turėjo atskiros karinės apygardos statusą. 2024 m. kovo 1 d. buvo oficialiai įsteigtos minėtos dvi karinės apygardos.
Toliau pristatysiu artimiausio laikotarpio rusų kariuomenės plėtros ir pertvarkymų planus bei šiuo metu žinomus faktinius skaičius. Tai turbūt bus išsamiausia mano substake apžvalga, nors ir koncentruota, nesileidžiant į smulkias detales, koks „priešas už vartų“ mūsų laukia ir rengiasi.