Kas laukia pasaulio 2025-aisiais?

Scenarijai, pavojai ir galimybės

Prisisekite diržus. 2025-ieji bus tikri amerikietiški kalneliai. O kuomet prie jų reguliavimo mechanizmo stoja Donaldas Trumpas, nesitikėkite garantijos, kad nebūsite išsviesti kažkur už horizonto.

Į būsimus politinius ir saugumo įvykius prasidėjusiais metais galima žvelgti su pesimizmo prielaidomis arba optimizmo viltimis. Pabandysiu suderinti tiek vieną, tiek kitą pusę.

Mums svarbiausi sprendimai ir pokyčiai vyks Vašingtone, Kyjive, Maskvoje ir Pekine. Tai esminės varomosios srovės, kurios formuos pasaulio klimatą 2025-aisiais.

Žinoma, bus svarbūs rinkimai ir Vokietijoje, Lenkijoje. Bet pokyčiai dėl šių rinkimų gali tik prisidėti prie didžiųjų srovių tėkmės arba truputį jas pristabdyti. Bet tai ne globalaus lygmens įvykiai.

Gali būti labai rimtų galios persiskirstymo procesų Vidurio Rytuose. Izraelis gali pagaliau pasiekti aiškią pergalę prieš Hamas ir susigrąžinti bent dalį įkaitų. 55-65 proc. tikimybės, kad metų eigoje karas Gazos ruože faktiškai baigsis Izraelio dominavimu ir sąlygų palestiniečiams nustatymu. Subjektyviai duočiau 25-30 proc. tikimybės, jog Irane tęsis dideli protestai, peraugantys į bemaž revoliuciją, o dabartinis režimas žlugs arba pereis į žiauraus susidorojimo fazę. Bet kuriuo atveju tai reikštų Irano regioninės galios silpnėjimą.

Tačiau mums svarbiausias karas vis dar vyksta Ukrainoje. Tad esminiai scenarijai bus skirti karo Ukrainoje eigai.

Karo Ukrainoje scenarijai 2025-aisiais

Prielaidos:

• 60-75 proc. tikimybė, kad JAV parama Ukrainai bus reikšmingai mažesnė, nei 2022-2024 metais. Šią prielaidą patvirtina bemaž visi 2024 m. viešai išsakyti Respublikonų vertinimai, jog ligšiolinė parama negali tęstis. Be to, ekspertų vertinimu, JAV faktiškai jau atidavė didelę dalį sandėliuose buvusios ginkluotės, kuri gali būti naudojama Ukrainoje. Net jei D. Trumpas ryžtingai didins JAV gynybos išlaidas, jos bus skirtos visų pirma didinti amerikiečių karinę galią (ir pildyti jau kai kuriuos apytuščius sandėlius), o ne tiesiogiai remti Ukrainą. Tik K. Kellogas (būsimas JAV specialusis pasiuntinys Ukrainoje) minėjo, jog JAV gali labai reikšmingai padidinti paramą Ukrainai, jei rusai kategoriškai atmes D. Trumpo pasiūlymus dėl paliaubų. Tačiau šis ketinimas kol kas yra per daug abstraktus ir neatitinka esminės D. Trumpo komandos vizijos – susitarti dėl paliaubų Ukrainoje kuo greičiau ir imtis kitų reikalų.

• Ukrainos pajėgų ryškus silpnėjimas dėl personalo trūkumo. Ši tendencija išryškėjo 2024 m. antroje pusėje ir tai gali tapti esmine priežastimi, dėl ko ukrainiečiams taps vis sunkiau išlaikyti rusų spaudimą. Karinių priemonių tiekimas gali svyruoti, dalį JAV paramos gali kompensuoti kitos NATO šalys, tačiau žmonių trūkumo Ukraina neturi kuo kompensuoti.

• Rusijos galimybės išlaikyti dabartinį karo resursų lygį bent jau iki 2025 m. pabaigos, 60-70 proc. tikimybė. Nors rusijos karinės pramonės galimybės smarkiai išsiplėtė, jie kare vis dar praranda daugiau technikos, nei pagamina. Esamą karinių priemonių eikvojimo mastą leido palaikyti iš sandėlių traukiama sena technika (tankai, artilerijos sistemos, artilerijos sviediniai, bombos ir kt.), kurią atnaujindavo ir siųsdavo į frontą. Tačiau šie resursai irgi artėja prie pabaigos. Ekspertų skaičiavimai skirtingi – vieni teigia, kad tokių užkonservuotų resursų rusijai užteks metams, kiti mano, jog bent dviems. Tačiau 2025-aisiais rusija vis dar gali išlaikyti ryškų resursų pranašumą prieš Ukrainą.

• 50-60 proc. tikimybė, kad naftos kainos nesikeis dramatiškai, išliks 60-80 JAV dol. ribose. Nors D. Trumpas ketina padidinti JAV naftos gavybą, šis procesas gali užtrukti. Be to, OPEC+ šalys yra suinteresuotos palaikyti naftos kainą aukštesnę nei 50-60 JAV dolerių už barelį, todėl atitinkamai gali reikšmingai mažinti savo gavybos kvotas. Esminis poveikis naftos kainoms gali įvykti ne dėl vienašališkų JAV sprendimų, bet dėl Kinijos ekonomikos krypties: jei kinų ekonomikos augimas reikšmingai sulėtėtų, tai gali labai reikšmingai sumažinti globalią naftos paklausą. Suprantama, kuo mažesnė naftos kaina, tuo mažiau pajamų rusijai ir tuo sunkiau išlaikyti karo ekonomiką.

Scenarijai

• Ukrainos pergalė – 20 proc.

  Rusija atmeta D. Trumpo planą dėl paliaubų. Įgyvendinami savo pažadą amerikiečiai milžiniškais kiekiais pradeda siųsti karinę techniką Ukrainai, įskaitant modernias oro gynybos ir raketines sistemas. Nuimami bet kokie apribojimai atakuoti taikinius rusijos gilumoje. Dėl to visiškai sutrinka rusų karinio aprūpinimo logistika, o dėl energetikos objektų atakų ir bendras ekonomikos funkcionavimas ima trūkčioti. Papildomą spaudimą sukuria Vašingtono agresyvus spaudimas naftos rinkoje, dėl ko naftos kaina krenta žemiau 50-60 JAV dolerių už barelį. Ukrainiečiams pavyksta pasiekti persilaužimą 2025-ųjų antrojoje pusėje. Subyrėjęs rusų frontas leidžia sparčiai atgauti nuo 2022 m. užimtas teritorijas ir suteikia visas galimybes ilguoju laikotarpiu grįžti net į 2014 m. ribas. Putinas, matydamas neišvengiamą katastrofą, bando eiti į derybas, kad galėtų išlaikyti bent Krymą.

• Rusijos pergalė – 40 proc.

  JAV parama Ukrainai smarkiai sumažėja, o ES šalys negali kompensuoti šių netekčių. Rusijos pajėgos vis labiau dominuoja fronte. Jau 2025 m. pavasarį užima Pokrovską (svarbų logistinį centrą) ir priartėja prie Kramatorsko, paskutinio didesnio miesto Donecko srityje. 2025 m. antrojoje pusėje faktiškai visa Donecko sritis priklauso rusams, pajėgos nukreipiamos Zaporižės ir Chersono kryptimis. Ukrainiečiai priversti atitraukti pajėgas iš Kursko srities, jiems vis sunkiau pakeisti žuvusius ir sužeistuosius. Dėl didėjančio resursų atotrūkio ir nuolat bombarduojamos energetinės infrastruktūros Ukrainos visuomenė pasiduoda pralaimėjimo nuotaikoms. Didėja spaudimas V. Zelenskiui priimti rusų sąlygas ir stabdyti karą: sutinkant de facto atiduoti rusų kontrolei Luhansko, Donecko, Zaporižės ir Chersono sritis, neribotam laikui atidėti NATO narystės perspektyvą, įsipareigoti nekurti branduolinio ginklo, sumažinti savo kariuomenės pajėgumus. Jei V. Zelenskis laikytųsi tolesnio karo politikos, gali kilti ir vidinio perversmo ar nušalinimo rizika. Rusijos tikslas – politinių manipuliacijų priemonėmis pašalinti V. Zelenskio vyriausybę, kaip „nacistinę“ ir atsakingą už tūkstančių ukrainiečių žūčių.

• Paliaubos be taikos, įstrigęs/įšaldytas karas – 40 proc. Rusai per pirmą 2025 m. pusmetį perima Pokrovską, tačiau tai pareikalauja daugybės aukų ir priartina rusijos kariuomenę prie taško, kada ji nebegali kasdien aukoti po 1500-2000 karių. Artėja riba, kuomet baigsis iš sandėlių traukiamos senos karinės priemonės. Iranas nepajėgia didesniais kiekiais aprūpinti rusų dronais, nes susitelkęs į savo išgyvenimą ir išsekintas energetinės krizės. 2025 m. antroje pusėje karo intensyvumas sumažėja ir abi pusės faktiškai linkusios priimti status quo situaciją, tikėdamosi, kad galės greičiau už priešininką atkurti savo pajėgumus ir grįžti į karą turėdamos iniciatyvą. Derybos dėl paliaubų gali vykti oficialiai, tačiau dėl to kariniai veiksmai gali nesiliauti. Gali būti ir neoficialios derybos, kurių tikslas – fiksuoti esamą padėtį, apsikeisti įkaitais, susitarti dėl „pauzės“ nenaikinti abiejų pusių energetinės infrastruktūros.

Šie scenarijai – supaprastintos labiausiai tikėtinų tendencijų santrumpos. Jie gali persidengti. Pavyzdžiui, rusų pergalės ir neužtikrintų paliaubų/ įšaldyto karo susitarimai gali įgauti įvairių derinių formas. Susitarimai gali būti pasiekti ir čia pat pažeisti per trumpą laiką. Karo veiksmų intensyvumas gali svyruoti. Tačiau dabartinėje situacijoje rusai turi pranašumą ir tuo naudosis spausdami D. Trumpą, o fronte – negailėdami savo karių, bet siekdami kuo greičiau perimti Pokrovską. Tai būtų ženklas, kad rusų pergalė artėja, todėl jiems nėra jokio reikalo eiti į kompromisus ar priimti kokias nors nepalankias sąlygas.

Kritinis scenarijus: rusų puolimas prieš Baltijos šalis, 2025-2027 m.

Pastarąsias savaites nemažai laiko skyriau kritinio scenarijaus modeliavimui, pasitelkiant jau aiškias arba ryškėjančias tendencijas ir įdarbinant keletą dirbtinio intelekto platformų, kurias „maitinau“ duomenimis apie karą Ukrainoje, D. Trumpo nuostatas dėl paramos Ukrainai, rusijos pajėgumus ir strateginius tikslus.

Galutinis rezultatas šiuo metu : rusijos karo prieš Baltijos šalis 2025 - 2027 m. laikotarpiu tikimybė yra 15-25 procentai.

Didelė ar maža ši tikimybė?

Kiekvienam iš Jūsų tai priklauso nuo subjektyvaus rizikos vertinimo. Tačiau svarbu pabrėžti: tikimybė, kad jau artimiausiu metu gali būti įvykdyta karinė intervencija į Baltijos šalis, nėra tokia maža, kad į ją nekreiptume dėmesio. Mano asmeniniu vertinimu, galimybė putinui planuoti karinę operaciją prieš NATO šalis dar net nepasibaigus karui Ukrainoje išlieka ganėtinai didelė. Tai gali nulemti keli veiksniai:

• rusų įsitikinimas, kad šiuo metu jie turi pranašumą prieš NATO šalis Europoje, kuris ilgainiui išnyks ar sumažės. Strategiškai tai pati pavojingiausia situacija, kuomet skubama pasinaudoti tariamu pranašumu, kol priešininkas (NATO) nespėjo pasirengti ir sumažinti karinių priemonių atotrūkį;

• karas Ukrainoje nėra savitikslis. Tai rusijos globalios imperinės logikos dalis. Pagrindinis prizas – įtakos sferų perbraižymas Europoje ir amerikiečių faktinis pasitraukimas iš Europos saugumo reikalų. Tad net nepasiekę visų tikslų Ukrainoje rusai gali bandyti „eiti va bank“ ir įtraukti į galimas globalias derybas su amerikiečiais papildomas kortas (Baltijos šalis). Įsivaizduokime tai kaip ukrainiečių Kursko operaciją, tik iš priešingos pusės.

• D. Trumpo dėmesys gali greit keistis. Jo pirmoji ir antroji dėmesio užsienio politikoje kryptis turėtų būti Kinija ir Iranas/Izraelis. Čia taip pat galime tikėtis netikėtų ir galbūt net klaidingų žingsnių, kurie staiga pakeltų įtampą į labai aukštą lygį. Putinui, kuris yra įgimtas oportunistas, tai būtų ženklas „padidinti statymus“ ir blefavimu pamėginti „apžaisti“ D. Trumpą, kol jis užsiėmęs įtampos valdymu su Iranu ir/ar Kinija.

• D. Trumpo polinkis į konfliktus, o ne bendradarbiavimą gali gana greitai sugriauti santykius tarp JAV ir ES. Tarifų karai, nepasitenkinimas lėtu išlaidų gynybai didinimu Vokietijoje ar Prancūzijoje gali paskatinti D. Trumpą skelbti, jog jis mažina JAV karių skaičių (pvz. Vokietijoje). Tai būtų tarsi paskatinimas putinui imtis veiksmų, kol europiečiai nespėjo sukurti rimtesnės kariuomenės ar dislokuoti Baltijos šalyse bent brigados dydžio pajėgų.

Bene didžiausia „juodoji gulbė“ gali įvykti dėl Kinijos ir JAV santykių pokyčių. Ilguoju laikotarpiu būtent ši dvikova nulems, kokia bus globali saugumo sistema. D. Trumpo prezidentavimo laikotarpiu dviejų supergalių skirtumai, baimės ir priešiškumas turėtų įgauti ryškiausias formas. Jei sitaucija tarp Pekino ir Vašingtono įkaistų tiek, kad būtų apsikeičiama net kariniais grasinimais, visas pasaulis įsitemptų. Vien galimo konflikto perspektyva gali turėti reikšmingų sukrėtimų ir akcijų vertei, naftos kainoms, o svarbiausia – politinių klaidų galimybėms. Didelės įtampos laikotarpiais politikai dažniau daro klaidas, nes jie taip pat žmonės. Stresas, liguistos paranojos, mesianizmo apraiškos – visa tai istorija matė ne vieną kartą.

Bet visa tai – tik tikimybės ir galimybės. Joms reikia ruoštis, bet nevertėtų pasinerti tik į jas, tarsi į neišvengiamybės bedugnę.

Kol kas galime mėgautis sąlygiškai ramia situacija ir kliautis viltimi, jog „amerikietiški kalneliai“ suteiks daugiau teigiamų emocijų ir atneš pozityvios dinamikos.

2025 metais toliau tęsiu svarbiausių „Karo ženklų“ stebėjimą ir vertinimą. Kviečiu kartu su manimi sekti kritinius kintamuosius, kad pavojingiausi scenarijai neužkluptų Jūsų nepasiruošusių.

Su Naujaisiaisi, 2025 metais!