Tarpkontinentinės raketos smūgis Dniprui

Ar tai repeticija prieš branduolinius smūgius?

Lapkričio 21 d. naktį į Ukrainos miestą Dniprą buvo paleista rusų, manoma, tarpkontinentinė raketa. Vėliau buvo patikslinta – tai vidutinio-tolimojo nuotolio balistinė raketa (intermediate range balistic missile - IRBM) su hipergarsinio sklendimo kovine dalimi. Šios raketos sukurtos tikslingai nešti branduolinius užtaisus. Tai pirmas kartas, kai šiuolaikiniame kare panaudotas tokio tipo ginklas.

Ar tai jau įžanga į galimus branduolinius smūgius? Kaip reikėtų vertinti šį rusų žingsnį ir ką tai reiškia mūsų regiono stabilumui?

Tai skubus įrašas. Artimiausiomis dienomis bus daug vertinimų ir nuogąstavimų, tačiau noriu pasidalinti savo pirmaisiais vertinimais.

Kol kas nėra tikslių duomenų, kokio tipo raketa buvo panaudota smūgiui. Ekspertų tarpe vyrauja nuomonė, kad labiausiai tikėtina, jog tai buvo rusiška RS-26 Rubezh. Šios raketos pradėtos gaminti 2011 metais, išbandytos 2012 m. Jos gali skrieti iki 5800 km. nuotoliu. Manoma, kad į Ukrainą paleista raketa buvo iššauta iš rusijos Astrachanės regiono, maždaug už 800 km. nuo taikinio.

Vėliau pasirodė pranešimų, jog putinas paskelbė, kad buvo panaudota viršgarsinė vidutinio nuotolio balistinė raketa Oreshnik.

Tarpkontinentinės balistinės raketos (ICBM – intercontinental ballistic missile) arba vidutinio-ilgojo nuotolio balistinės raketos (IRBM – intermediate-range ballistic missile) gali nešti po keletą grįžtančių į atmosferą aparatų (MIRV – multiple independently targetable reentry vehicle), kurių kiekvienas gali turėti po 4-8 ar net 10 kovinių galvučių. Dažniausiai didžioji dalis galvučių yra netikros, be sprogstamojo užtaiso, skirtos klaidinti gynybos sistemoms. Tačiau bėda ta, jog galvutės iš atmosferos sklendžia milžinišku greičiu ir jų faktiškai neįmanoma perimti ir sunaikinti jau baigiamojoje skrydžio fazėje. Tarkime, moderniausios ukrainiečių turimos oro gynybos sistemos Patriot nėra skirtos numušinėti ICBM raketoms, nors teoriškai galėtų būti naudojamos, bandant neutralizuoti bent dalį kovinių galvučių.

Gali būti, kad į Dniprą paleista raketa turėjo tik nedidelės galios paprastus sprogstamuosius užtaisus ar net iš viso buvo užtaisyta „tuščiais“ ir pats smūgis nepadarė didelės žalos. Tačiau svarbus pats faktas – tai rusijos atsakas į ukrainiečių panaudotas ATACMS ir Storm Shadow raketas jau rusijos teritorijoje. Taip siekiama parodyti, jog kremlius gali atsakyti visais savo turimais ginklais ir gali eiti konflikto eskalacijos keliu.

Ką tai reiškia Ukrainai ir mums?

Tarpkontinentinių raketų (ar viršgarsinių balistinių raketų, kurios dažniausiai vis dar bandymo stadijose) naudojimas su konvenciniais sprogmenimis prieš civilius taikinius nėra labai prasmingas. Pačios raketos kainuoja daug, nėra labai tikslios ir geresnį efektą galima sukelti tikslesniais ginklais. Todėl mažai tikėtina, jog rusai ims pliekti iš savo turimų ICBM ar IRBM į Ukrainos miestus.

Visų pirma dėl to, jog taip elgdamasi iššvaistytų savo turimą ICBM raketų arsenalą, o jo reikia siekiant palaikyti balansą prieš JAV. Šio tipo raketos nešėjos yra bene svarbiausias branduolinio atgrasymo elementas, išlaikyti jų skaičiaus balansą su pagrindiniu priešininku yra būtina, nes kitaip galima prarasti galimybę atlikti atsakomąjį smūgį, jei hipotetiškai prasidėtų branduolinis kartas.

Antra, toks elgesys galėtų paskatinti JAV suteikti dar daugiau balistinių raketų Ukrainai ir, atitinkamai, kalti didesnę grėsmę pačios rusijos miestams bei kritinei infrastruktūrai.

Kitaip tariant, šis pavienis rusijos smūgis yra labiau psichologinis spaudimas amerikiečiams ir europiečiams, nei perėjimas į kitą karo fazę. Kita vertus, amerikiečiai greičiausiai žinojo apie tokį galimą ICBM panaudojimą – dėl to buvo paskelbta apie JAV ambasados Kyive laikiną darbo sustabdymą prieš porą dienų. Matyt, patys rusai perspėjo apie būsimą smūgį (tai įpareigoja New START sutartis – tipiškai prieš bet kokį planuotą ICBM paleidimą, tarkime, bandymų metu, kita branduolinė valstybė yra perspėjama prieš 24-48 valandas). Tačiau greičiausiai nebuvo nurodytas konkretus taikinys.

Mažai tikėtina, jog JAV ir kitos NATO šalys formaliai atšauks savo leidimus ukrainiečiams naudoti ATACMS ir Storm Shadows prieš Rusijos taikinius. Tai reikštų, jog akivaizdžiai pasiduodama rusų spaudimui. Tačiau gali būti, kad faktinis šių raketų naudojimas prieš rusijos taikinius bus apribotas (be to, ukrainiečiai ir šiaip neturi jų labai daug).

Vis dėlto psichologinis efektas gali būti sukurtas – JAV ir Europoje vis garsiau gali būti reikalaujama, kad Ukraina ir rusija sudarytų paliaubas. Atitinkamai, tai gali padidinti išorinį spaudimą Kyivui eiti į derybas dėl paliaubų. Tiesa, kol kas nėra aišku, ar tą spaudimą labiau darytų nueinanti J. Bideno administracija, ar būsima D. Trumpo komanda.

Vertinimas: šis rusijos smūgis visų pirma skirtas vakariečiams įbauginti. Žaidžiama ta pačia „eskalacijos“ korta (kuri daugeliu atveju suveikia būtent taip, kaip rusai tikisi). Šis atskiras smūgis kol kas nedidina branduolinio karo rizikos. Rusai bando mažinti savo pažeidžiamumą ir kartu siekti išstumti ukrainiečius pagrindiniame fronte, kad turėtų kuo geresnes derybų sąlygas dėl galimų paliaubų.

Kita vertus, apsikeitimas raketų smūgiais turėtų būti sekamas atidžiai – galimybė vietoje kontroliuojamo atsako pereiti į nevaldomą eskalaciją egzistuoja. Svarbu bus stebėti ir oficialias aukščiausių JAV ir Europos pareigūnų ir politikų reakcijas: ar tai bus agresyvesni reikalavimai rusijai, ar atsitraukimas ir spaudimas Ukrainai mažinti smūgius prieš rusijos objektus.