Karo ženklai: Zapad-2025 pratybos. Scenarijai ir kritiniai indikatoriai.
Vyksta pasirengimas būsimoms rusų-baltarusių karinėms pratyboms Zapad-2025. Kiek tikėtina rizika, jog pratybos gali tapti priedanga ar pasiruošimu imtis karinės agresijos prieš Baltijos šalis?
Pastaruoju metu suaktyvėjo diskusijos, jog rugsėjo mėnesį planuojamos rusų-baltarusių karinės pratybos Zapad-2025 gali tapti priedanga reikšmingam rusijos karinių pajėgų perkėlimui į Baltarusiją, rengiantis galimai karinei agresijai prieš Baltijos šalis arba vykdant kitas karines provokacijas.
Apie tai kartu su Krašto apsaugos viceministru Tomu Godliausku, Seimo nariu Valdu Rakučiu ir karo instruktoriumi Andrejumi Šildiajevu kalbėjome ir šią savaitę LRT Radijo „Aktualijų studijos“ laidoje pirmadienį (laidos įrašą galite rasti čia). Prieš keletą dienų žiniasklaidoje buvo pasidalinta JAV atsargos admirolo Marko Montgomerio perspėjimu, jog Zapad-2025 pratybos gali suteikti priedangą rusams perkelti ir palikti Baltarusijoje rimtus kiekius karinės įrangos, o gal būt ir karinių pajėgų, kurios vėliau būtų skirtos naudoti išpuoliams prieš NATO šalis.
Kiek pavojingos mums gali būti Zapad-2025 pratybos? Ar tai jau tas ženklas, jog reikia krautis kuprinę ar lagaminą ir rugsėjo mėnesiui išvykti kur nors toliau nuo vyksiančių pratybų?
Zapad-2025 scenarijai
Tipinis šių pratybų scenarijus yra kartojamas jau pastarąjį dešimtmetį. Iš pradžių imituojama hipotetinė NATO karinė invazija į Baltarusiją: fiktyvios NATO šalys „Neris“, „Pomorija“ ir „Poliarinė Respublika“ (atitinkamai, tai galima susieti su Baltijos šalimis, Lenkija ir Šiaurės šalimis) įsiveržia į Baltarijos teritoriją ir atakuoja rusijos karinio laivyno objektus. Pirmoji pratybų fazė yra skirta greitai mobilizuoti rusijos ir baltarusijos pajėgas ir rezervus, neutralizuoti strategines NATO oro atakas ir pradėti organizuoti kontr-puolimą. Antroji fazė skirta vykdyti kontr-atakas perimant Vakarų Baltarusijos teritoriją ir testuojant rusijos karinių pajėgų gebėjimus vykdyti didelio mąsto konvencines manevrines operacijas. Galiausiai yra įsiveržiama į NATO šalis ir sunaikinamos likusios „priešiškos pajėgos“. Pratybų metu imituojami balistinių raketų Iskander-M smūgiai strateginiams „priešo“ objektams ir kritinei infrastruktūrai. Šių raketų skriejimo nuotolis gali būti nuo 50 iki 500 km. Jose gali būti tiek tipiniai, tiek branduoliniai užtaisai.
Atskiroms pajėgų rūšims yra keliami specifiniai uždaviniai, tikrinamas jų koordinavimo ir efektyvumo lygis. Pratybose tipiškai dalyvauja visų rūšių pajėgos: sausumos, oro, jūrų, oro gynybos, inžineriniai ir logistikos daliniai, cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinės gynybos daliniai. Pratybų geografija apima rusijos Vakarinę karinę apygardą, Baltijos jūrą ir Arkties jūrą. Kai kurios užduotys yra skirtos nugludinti taktinio pobūdžio veiksmus. Pavyzdžiui, Zapad-2021 metu nedidelis junginys iš rusijos 45-tosios specialiųjų pajėgų (Spetznazo) brigados ir Baltarusijos 38-tosios desantinės brigados turėjo atlikti bendrą operaciją naktį – iš trijų Il-76 orlaivių turėjo iššokti specialiųjų pajėgų kariai ir numanomame „priešo užnugaryje“ atlikti sabotažo operacijas ir kitas užduotis bei grįžti į savo teritoriją.
Šaltinis: Institute for the Study of War
Kai kuriais atvejais Zapad pratybose buvo imituojami ir rusijos smūgiai „priešininko“ pajėgoms taktiniais branduoliniais užtaisais. Tai turėjo būti baigiamoji simuliacinio karo fazė, siekiant de-eskaluoti situaciją, demoralizuoti priešininkus ir išsaugoti rusijos-baltarusijos pajėgas nuo gresiančio pralaimėjimo. Anot rusijos karinės doktrinos, branduolinių ginklų panaudojimas turėtų vesti į faktinę Vakarų pajėgų kapituliaciją ar atsitraukimą, priversti Vakarus eiti į derybas, kuriose būtų užtikrinti rusijos nacionaliniai interesai. Taktinio branduolinio ginklo naudojimo pratybos vyko ir visai neseniai – 2024 m. gegužės mėn., šalia Ukrainos. Jau buvo paskleista užuominų, jog šiemet Zapad-2025 pratybose gali būti testuojami ir hipergarsinės raketos Oreshnik smūgiai, mat putinas užsiminė, jog šios raketos gali būti dislokuotos Baltarusijoje 2025 metų antroje pusėje. Pirmą kartą šio tipo raketa buvo panaudota prieš Ukrainos taikinius 2024 m. lapkričio mėn. Šios raketos tikslingai sukurtos nešti branduolinius užtaisus.
Šį kartą oficialiai skelbiama, kad pratybose Zapad-2025 turėtų dalyvauti iki 13 tūkst. karių ir neskelbiami technikos vienetai. Tai yra blefas – šie skaičiai parenkami tam, kad nereikėtų oficialiai įsileisti karinių stebėtojų iš Vakarų šalių, kaip numatyta pagal ESBO Vienos dokumentą. Realiai pratybose gali dalyvauti šimtai tūkstančių karių ir aptarnaujančio personalo. Zapad-2021 dalyvavo apie 200 tūkst. karių, didžiausio masto pratybos šiame regione. Kaip žinia, tai buvo vienos iš daugybės 2021 metais vykdytų karinių pratybų, kurių tikslas – pasirengti puolimui prieš Ukrainą ir perkelti arčiau Ukrainos įvairios paskirties pajėgas.
Ar šiemet gali būti rengiamasi kokiam nors panašiam scenarijui, tik jau prieš Baltijos šalis?
Gali, bet tai yra labai mažai tikėtinas scenarijus.
Esminiai veiksniai, lemsiantys rusijos pasirengimą (techninės galimybės) ir nusiteikimą (politinis apsisprendimas) per ar po Zapad-2025 pratybų imtis naujos karinės agresijos, yra karo situacija Ukrainoje ir Kremliaus santykiai su Donaldo Trumpo administracija.
Reikšmingas rusijos karių perkėlimas į Baltarusiją įmanomas tik tuomet, jei Ukrainoje įsigalios paliaubos ore ir sausumoje. Šiuo metu derybų dėl paliaubų Ukrainoje dinamika yra smarkiai sulėtėjusi. Iš rusijos pusės net nebuvo galutinio įsipareigojimo dėl pirmosios paliaubų fazės – karinių veiksmų Juodojoje jūroje sustabdymo. Nors būtent ši dalis yra bene naudingiausia rusijai – ukrainiečiai beveik visiškai atkirto rusijos laivyną nuo Krymo ir privertė didžiąją dalį laivų atitraukti į rytinius Juodosios jūros uostus. Šiuo metu Juodojoje jūroje yra aiškus ukrainiečių pranašumas, tad paliaubos šioje karo zonoje leistų rusams sugrąžinti į Krymą karo laivus ir sustiprinti Krymo gynybinius ir puolamuosius pajėgumus. Tačiau dėl rusijos keliamų reikalavimų mažinti sankcijas, tolesnis susitarimas yra sustojęs. Šiuo metu mažai tikėtina, kad iki vasaros vidurio apskritai įvyktų koks nors reikšmingas postūmis derybose dėl paliaubų. O vien politinio susitarimo neužtenka – jis turi būti patvirtintas praktiškai, t.y., išbandomas ant žemės ir ore. Jei iki vasaros nenusistovės stabilios paliaubos, rusijos karių perkėlimas iš fronto Ukrainoje į Baltarusiją gali būti tik minimalus.
Politinį apsisprendimą sukurti naują karo frontą Europoje lemia putino ir D. Trumpo santykių dinamika. Iki šiol buvo akivaizdu, kad D. Trumpas yra linkęs nuolaidžiauti rusijai (kai kurių sankcijų naikinimas, jokių muitų rusijai netaikymas, spaudimas Ukrainai vietoje spaudimo rusijai ir t.t.) galbūt taip tikėdamasis, kad putinas bus paskatintas eiti į derybas ir priimti JAV sąlygas. Tokia situacija rusijai yra itin palanki: net ir darydama nedidelius žingsnius paliaubų link, Maskva siekia kuo didesnės naudos iš amerikiečių pusės. Visų pirma – tikėdamasi, jog bus naikinamos JAV įvestos ekonominės sankcijos. Manipuliacinis putino-Trumpo santykis yra šiuo metu pats didžiausias strateginis rusijos pranašumas. Jį Kremlius sieks išlaikyti bet kokia kaina, tikėdamasis, kad faktiškai vien tik paliaubų sudarymas leis rusijai nusikratyti didžiosios dalis sankcijų ir atkurti buvusius pajamų šaltinius iš tarptautinės prekybos bei sumažinti reikalingų technologijų deficitą. Rusijai būtų neracionalu gadinti santykius su D. Trumpo administracija įvykdant karinę provokaciją ar agresiją prieš NATO šalis. Šiuo metu, kol JAV vis dar turi apie 100 tūkst. karių Europoje, tai būtų labai rizikinga.
Apibendrinant, šiuo metu tiek karinės galimybės, tiek politinių sprendimų argumentai yra neskatinantys rusijos vykdyti naują karinę agresiją. Tad rugsėjo mėnesį didelės karinės agresijos prieš Baltijos šalis tikimybė yra labai maža (subjektyviai duočiau iki 10 proc.).
Kita vertus, Zapad-2025 gali sukurti kitokius grėsmių scenarijus ir juos aptarsiu toliau: