Prielaidų ir scenarijų įvertinimas: 2025 m. I pusė
Baigiasi I-asis 2025 m. pusmetis. Įvykių būta tiek, kad užtektų ir kokiam dešimtmečiui ramesniu laikotarpiu. Kaip dabar atrodo esminės pasaulio saugumo scenarijų prielaidos ir ką pakeitė D. Trumpas?
Metų pradžioje suformulavau esmines prielaidas, kurios gali nulemti karo Ukrainoje eigą ir kitus svarbius tarptautinio saugumo pokyčius. Šioje apžvalgoje įvertinsiu, kaip keičiasi svarbiausios varomosios jėgos, kokie scenarijai tampa labiau tikėtini, o kur suklydau ir reikia pakeisti vertinimą.
Buvusios prielaidos
60-75 proc. tikimybė, kad JAV parama Ukrainai bus reikšmingai mažesnė, nei 2022-2024 metais. Ši prielaida visiškai pasitvirtina ir jau dabar ją galima laikyti įvykusiu faktu. Jokios naujos paramos D. Trumpo administracija Ukrainai neskyrė. Buvo baigiami perduoti resursai, numatyti dar 2024 metais. Tačiau net ir čia buvo reikšmingų trukdžių: staigus viso tiekimo ir žvalgybinės informacijos Ukrainai sustabdymas kovo pradžioje; dėl Izraelio-Irano karo grėsmės apie 200 tūkst. anti-droninių raketų, numatytų Ukrainai, buvo persiųsta į Artimuosius Rytus. Kita vertus, vietoje pagalbos JAV gali parduoti Ukrainai svarbią ginkluotę, pvz., Patriot oro gynybos sistemas. Dalį JAV buvusios paramos bandys kompensuoti Europos valstybės.
Ukrainos pajėgų ryškus silpnėjimas dėl personalo trūkumo. Trūksta duomenų apie realią situaciją Ukrainos kariuomenėje. Visgi CSIS vertinimu, Ukraina jau galėjo prarasti apie 400 tūkst. karių (žuvusiais ir sužeistais). Dar vasario mėn. D. Trumpas susitikime su V. Zelenskiu jam aiškino, kaip Ukrainai „baigiasi kariai“. Jau nuo 2024 m. iš Vašingtono buvo daromas spaudimas V. Zelenskiui į mobilizaciją įtraukti ir jaunesnius nei 25 m. vyrus. To kol kas Ukrainos vadovybė nepadarė, tačiau kovo mėn. buvo pradėta iniciatyva kviesti į kariuomenę 18-24 m. savanorius. Pastaruoju metu karių trūkumo tema nėra aktualizuojama bent jau viešuose šaltiniuose. Svarbiausias šių metų Ukrainos sausumos pajėgų iššūkis – užbaigti kariuomenės reorganizavimą į korpusus, apjungiant po keletą kovinių brigadų. Taip pat vis didesnis dėmesys skiriamas „dronų sienai“ – faktiškai kiekviename didesniame sausumos pajėgų padalinyje turėtų atsirasti dronų valdymo vienetai. Kol kas su visais iššūkiais ukrainiečiai susitvarko. Radikalaus fronto subyrėjimo nėra ir nepanašu, kad jis artimiausiu metu įvyktų. Klydau, aksčiau manydamas, kad pavasarį ukrainiečiai gali prarasti Pokrovsko kontrolę. Rusų nuostoliai išlieka dideli – artėjama prie simbolinės 1 mln. žuvusių ir sužeistų ribos.
Rusijos galimybės išlaikyti dabartinį karo resursų lygį bent jau iki 2025 m. pabaigos, 60-70 proc. tikimybė. Nepaisant didelių nuostolių, rusija toliau sparčiai keičia žuvusiuosius ir sužeistus naujais kontraktininkais. Sausumos pajėgų skaičius auga. Nėra požymių, kad rusijos ekonomika pradėtų staigiai byrėti, nors naftos kainų kritimas balandžio mėn. sukėlė diskusijas, jog tai gali būti rusų ekonominio nuosmukio pradžia.
50-60 proc. tikimybė, kad naftos kainos nesikeis dramatiškai, išliks 60-80 JAV dol. ribose. Vien per pastaruosius du mėnesius naftos kaina svyravo gana reikšmingai: Brent naftos barelis vidutiniškai dienos eigoje kainavo nuo maždaug 60 JAV dolerių iki beveik 79. Tačiau net ir Izraelio ir JAV smūgiai Iranui nesukėlė didžiulio naftos kainų šuolio, kaip nuogąstauta. Kita vertus, nekrito ji ir žemiau 59 dolerių ribos. Tad prielaida ir toliau lieka galioti.
Šaltinis: oilprice.com
I-ojo 2025 m. pusmečio svarbiausi įvykiai
Neabejoju, kad jau net spėjote pamiršti kai kuriuos dalykus, kurie įvyko per praėjusius 6 mėnesius. Jų išties buvo daugybė. Paminėsiu tuos, kurie keitė ar vis dar keičia tarptautinę saugumo situaciją:
D. Trumpo agresyvūs pasisakymai apie Kanadą, Panamos kanalą ir Grenlandiją. Pamenate, kaip visi tuo baisėjosi ir klausė „kaip tai gali būti?!“ Laimei, šitie ekspancionistiniai siekiai kol kas, regis, išsispręs be didelių konfliktų. JAV investicinis gigantas Blackrock perka Panamos kanalo du pagrindinius uostus iš Kinijos kompanijos už 22,8 mlrd. JAV dolerių. Danija pratęsė JAV karinių bazių Grenlandijoje leidimus, o Grenlandijos gynybos operacijų ir planavimo priskyrimą JAV perduoda savo Šiaurės vadavietei, nors iki šiol Grenlandija priklausė JAV Europos vadavietei. Vis dėlto D. Trumpo pasisakymai sukėlė didelį pasipiktinimą JAV užsienio politika, ypač skirta sąjungininkams. Pasitikėjimas JAV, kaip patikimu sajungininku, gerokai sumažėjo.
JD Vance’o kalba Miuncheno saugumo konferencijoje. Dar vienas kritinis momentas, privertęs Europos lyderius pašiurpti ir realiai pradėti svarstyti scenarijus, kaip reikėtų saugoti Europą, jei JAV pasitrauktų iš jos. Būtent ši kalba gali būti laikoma lūžiniu tašku, o ne rusijos invazija į Ukrainą 2022 m., kada europiečiai išties suvokė, kad būtina imtis rimtų sprendimų, kaip didinti išlaidas gynybai.
D. Trumpo „laisvės diena“ ir tarifai „visiems“. Balandžio 2 d. JAV prezidentas paskelbė išsilaisvinimo nuo ekonominės „neteisybės“ diena ir paskelbė muitus beveik visoms šalims (bet ne rusijai). Akcijų rinkose tai sukėlė beveik paniką. Tiesa, vėliau įvyko daugybė atidėjimų, keitimų ir kitokio „muilinimo“. Šiuo metu vis dar galioja 90 dienų muitų atidėjimas – jis baigsis liepos 8 dieną. Tačiau globaliai ekonomikai šie JAV sprendimai jau turėjo neigiamą poveikį.
ES planas ReArm Europe 2030. Kovo mėn. Europos Komisija pristatė planą, kaip būtų galima papildomai iki 800 mlrd. eurų padidinti ES šalių išlaidas gynybai. Tai tapo įmanoma po D. Trumpo administracijos užuominų, jog amerikiečių kariai nebus amžinai Europoje. Tarp svarbiausių pokyčių – galimybė nesilaikyti griežtų ES biudžeto reikalavimų ir daugiau skolintis, kad nacionalinės vyriausybės galėtų didinti išlaidas gynybai. Nors tiesiogiai ES prisidės palyginti nedaug (pvz., per Security Action for Europe – SAFE iniciatyvą bus skirta iki 150 mlrd. paskolų gynybos reikmėms), tačiau svarbus yra politinis pokytis. Išlaidos gynybai nebebus vertinamos kaip „blogos investicijos“. Dauguma ES valstybių įjungė savo mechanizmus ir planus, kaip realiai pradėti didinti išlaidas saugumui.
Rusijos – Ukrainos paliaubų imitacija. Metų pradžioje atrodė, jog kažkokios paliaubos gali būti reikalingos tiek Ukrainai, tiek rusams. Grubus spaudimas iš D.Trumpo administracijos Ukrainai kėlė nerimą, jog V. Zelenskis tiesiog bus priverstas sutikti su faktinės kapituliacijos sąlygomis, kuomet Vašingtonas akivaizdžiai stoja į Maskvos pusę. Tačiau po kelių amerikiečių ir rusų susitikimų, o vėliau ir dvišalių susitikimų tarp ukrainiečių ir rusų, tapo aišku, kad bent jau rusijai paliaubų nereikia. Blogiausias scenarijus – Ukrainos kapituliacija – neįvyko. Tačiau dar labiau sumažėjo tikimybė, kad D. Trumpas spaustų rusiją ir siektų taikos „iš jėgos pozicijų“.
Vokietijos didžioji koalicija ir didysis posūkis. Po pirmalaikių rinkimų Vokietijoje susibūrė CDU ir SPD koalicija. Sunkiai, bet pavyko sutarti, kad tai būtina, jei nenorima, kad sąlygas imtų diktuoti pro-rusiška AfD. Jau kovo mėn. naujoji dauguma patvirtino planą nebesilaikyti griežtų skolinimosi ribų ir reikšmingai didinti išlaidas gynybos sektoriuje. Vėliau, prieš NATO viršūnių susitikimą, Vokietija paskelbė, kad iki 2029 m. išlaidos gynybai turėtų pasiekti 3,5 proc. nuo BVP . Vokietijos posūkis į kariuomenės stiprinimą – svarbiausias jos politinis pasirinkimas nuo Berlyno sienos griūties ir Vokietijos suvienijimo.
Irano – Izraelio/JAV oro smūgiai. Tai jau vadinama „12 dienų karu“. Šiuo metu tarsi laikomasi paliaubų, tikslinama, kokia galėjo būti žala Irano branduolinei programai. JAV įsitraukimas buvo minimalus, bet siekiant konkretaus efekto – sunaikinti arba smarkiai apgadinti pagrindinę urano sodrinimo infrastruktūrą. Didelio JAV įsitraukimo į Irano – Izraelio karą šiuo metu neprognozuojama, tačiau situacija dar labai šviežia ir gali pasisukti įvairiai. Irano galios apkarpymas yra reikšmingas pokytis regionui ir potencialiai išprendžiantis vieną iš jautriausių JAV dilemų – kaip sustabdyti Irano branduolines ambicijas neįsiveliant į ilgą ir brangų karą. Būtent ilgo ir varginančio JAV įsitraukimo galimybė būtų labai nepalanki Europos saugumui. Tačiau dabartinė šios problemos sprendimo versija yra bemaž ideali.
NATO 5 procentai. Viršūnių susitikime buvo pritarta, jog NATO šalys iki 2035 m. padidins savo išlaidas gynybai iki 5 proc. nuo BVP (formulė 3,5 proc. tiesiogiai gynybai + 1,5 proc. kažkam, kas susiję su saugumu). Dar prieš pusmetį tai atrodė visiškai nerealu. Žinoma, terminas ilgas, o ir buhalterinių manipuliacijų greičiausiai bus nemažai. Tačiau didesnė dalis NATO šalių išties pradės ginkluotis. Tai svarbus pokytis, siekiant antgrasyti rusiją nuo būsimų karinių avantiūrų.
Kritinis scenarijus
Metų pradžioje minėjau, jog kritinis scenarijus – rusijos puolimas prieš Baltijos šalis 2025-2027 m. laikotarpiu – turi maždaug 15-25 proc. tikimybę. Kaip ir anksčiau, manau, kad ši galimybė gali įvykti sutapus kelioms svarbioms aplinkybėms: rusijos pergalė Ukrainoje; JAV karinis atsitraukimas iš Europos; didelis konfliktas už Europos ribų, kur JAV turėtų įsitraukti maksimaliai (pvz., Izraelio-Irano ar Kinijos-Taivano karas).